Marselis Prustas

(pranc. Marcel-Valentin-Louis-Eugène-Georges Proust 1871 m. liepos 10 d. Paryžiuje – 1922 lapkričio 18 d. Paryžiuje) – prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas. Žymiausias jo kūrinys yra septynių dalių epopėja Prarasto laiko beieškant (À la recherche du temps perdu).
Daugelį savo gyvenimo metų Marselis Prustas praleido Paryžiuje, kuriame gimė 1871 liepos 10 d. Vaikystėje atostogų metu dažnai važiuodavo pas gimines į Iljerą netoli Šatro. Šiandien šios vietovės pavadinime atsirado antras žodis Iljeras-Kombrė, t. y. papildytas pavadinimu, kurį Marselis Prustas sukūrė "Prarastame laike". Marselis Prustas niekada nepasižymėjo stipria sveikata, nuo dešimties metų sirgo astma ir mokyklą lankė nereguliariai. Po mokyklos ir vienerių metų karinės tarnybos jis Sorbonoje pradėjo studijuoti teisę ir kartu klausėsi filosofo Anri Bergsono paskaitų, kurių gyvenimo filosofija sustiprino įsitikinimą, kad gyvenimas jam iš esmės yra kūryba. Dvidešimties rašytojas žurnaluose "Le Banquet" ir "Revue Blanche" išspausdino nemaža prozos kūrinių. Dar būdamas jaunas, Marselis Prustas bendravo su aristokratija ir stambiąja buržuazija, o audringą visuomeninį gyvenimą Paryžiuje dažnai keisdavo poilsis Normandijos pakrantėje.

1896 m. pasirodė jo pirmoji knyga „Malonumai ir dienos“. Knygoje greta pasakojimų, eilėraščių ir prozos kūrinių buvo keturi muzikiniai kūriniai fortepijonui, kuriuos parašė jo draugas kompozitorius Reinaldas Hanas, ir daugybė akvarelininkės ir dvarininkės Madlenos Lemer iliustracijų. Beje, Marselis Prustas dažnai lankydavosi pastarosios salone, kur susipažino su daugeliu menininkų. Kitus aštuonerius metus jis rašė 1000 puslapių apimties romaną, kuris liko nebaigtas ir nežinomas. Jis pasirodė tik praėjus 30 metų po autoriaus mirties pavadinimu „Žanas Santėjus“. 1905 m. mirė jo motina, kurią jis mylėjo labiau už viską pasaulyje. po metų jis persikėlė į mirusio dėdės butą Hausmano bulvare ir visiškai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Savo darbo kambarį nuo išorinio triukšmo jis izoliavo kamštinėmis plokštėmis ir pasinėrė į 7 romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ rašymą, tapusį vieninteliu jo gyvenimo tikslu.

Ciklą sudarė „Svano pusėje“ (1913), „Žydinčiųjų mergaičių šešėlyje“ (1918), „Germantai“ (1920/1921), „Sodoma ir Gomora“ (1921/1923), „Kalinė“ (1923), „Pabėgėlė“ (1925) ir „Atrastas laikas“ (1927). M. Prustas mirė Paryžiuje 1922 m. lapkričio 18 d. susirgęs bronchitu.