Ogdoad egiptiečių mitologijoje – kosmogonijos sistema, kurią sudaro aštuonios dievybės – keturios androgeniškos poros, kurios atstovauja vieną iš keturių koncepcijų: Nunas/Naunet („vanduo“), Amonas/Amaunet („oras“), Kukas/Kauketė („tamsa“) ir Huh/Hauhetė
(„amžinybė“). Kiekvieną porą sudaro dievas – vyriškoji forma ir deivė –
moteriškoji forma. Visos Ogdoad dievybės vaizduojamos vienodai:
vyriškoji forma – varle arba žmogumi varlės galva, o moteriškoji forma – gyvate arba moterimi gyvatės galva.
Kartu šios koncepcijos sudaro būtį, pirminę fundamentinės pradžios būseną. Tačiau, anot mito, jų sąveika buvo nelygi, to pasekmė – naujos būties susidarymas. Kai naujoji būtis „atsidarė“, jos viduje pasirodė Ra, liepsnojanti saulė. Po ilgo poilsio, Ra su kitais dievais sukūrė visą kitą.
Egzistuoja dvi Ra būties kilmės versijos.
Kiaušinio versija
Pagal pirminę
kiaušinio mito versiją, būtis iškilo iš vandenų sąveikaujant su žemių kalva,
Paukščių taku,
Hator. Dangiškasis paukštis ant šios žemių kalvos padėjo kiaušinį, kuriame buvo Ra. Pagal pradinę versiją, kiaušinį padėjo kosminė
žąsis. Tačiau išplitus
Toto kultui, buvo teigiama, kad kiaušinis buvo Toto dovana, kurią padėjo
Ibis, šventasis Toto paukštis.
Lotoso versija
Pagal
lotoso versiją teigiama, kad
Atumas ir
Ra sudaro vieną dievybę Atumą-Rą. Atumas atsirado iš
mėlyno lotoso pumpuro.
Pagal
Eneadą,
Atumas buvo prijugtas prie Ra. Sakoma, kad lotosas iškilo iš vandens po
sprogimo ir pumpuras, plūduriavęs ant paviršiaus, lėtai išsiskleidė, o
jame pasirodė vabalas
skarabėjas,
Khepris,
Ra išraiška, simbolizuojantis kylančią saulę. Vabalas greitai pavirto
verkiančiu berniuku Nefertumu (jaunu Atumu), iš kurio ašarų susikūrė
visi žemės padarai.
Vėlesnėje Egipto istorijoje, dievą Kheprį visiškai absorbavo Ra. Buvo
teigiama, kad iš lotoso iškart pasirodė Ra, be laikino Kheprio buvimo.
Kartais berniukas identifikuojamas su
Horu todėl, kad vėlesniuose mituose Ra ir Horas susiliejo ir atsirado vienas juos jungiantis dievas Ra-Heraktis.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą