Paralaksas

Paralaksas yra kosminio kūno padėties dangaus sferoje regimasis pokytis dėl stebėtojo vietos kitimo. Objektas stebimas iš dviejų skirtingų vietų, dėl ko kinta jo vieta dangaus sferoje, paralaksas reiškiamas kaip kampas tarp spindulių iki objekto abiem atvejais. Pats terminas paralaksas yra kilęs iš graikiško žodžio παράλλαξις (parallaxis), reiškiančio "pasikeitimas", "permaina". Artimesnių objektų paralaksai būna didesni nei tolimesnių, todėl paralaksas gali būti naudojamas matuoti atstumams. Taip astronomai matuoja atstumus iki objektų, esančių ne Saulės sistemoje. Hipparcos kosminis palydovas jau išmatavo daugiau nei 100,000 artimų žvaigždžių paralaksus.
Paralaksas taip pat pasireiškia tokiuose optiniuose instrumentuose kaip binokliai, mikroskopas ir TLR kamera. Daugumos gyvūnų, taip pat ir žmonių, smegenys naudoja paralaksą nustatyti atstumams iki aplink esančių objektų.

Turinys 1 Žvaigždinis paralaksas 1.1 Skaičiavimas 1.2 Formulės išvedimas 2 Parinis paralaksas

Žvaigždinis paralaksas

Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios.
Žvaigždės metinis paralaksas yra kampas, kuriuo iš žvaigždės būtų matomas Žemės orbitos aplink Saulę didysis pusašis. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas parsekais, yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui. Parsekas (3,26 šviesmečio) - atstumas, iš kurio žvelgiant Žemės orbitos didysis pusašis būtų matomas vienos lanko sekundės kampu. Metinis paralaksas matuojamas stebint žvaigždės padėtį skirtingu metų laiku, t. y. kai Žemė būna skirtingose orbitos vietose. Paralaksas buvo pirmas patikimas būdas nustatyti atstumams iki artimų žvaigždžių. Pirmasis žvaigždės paralaksą teisingai išmatavo Frydrikas Beselis (Friedrich Bessel) 1838 metais žvaigždei 61 Cygni, naudodamas heliometrą. Žvaigždinis paralaksas dar naudojamas kitų atstumų nustatymo būdų kalibracijai.
Žvaigždiniai paralaksai būna labai maži ir sunkiai išmatuojami. Mums artimiausios žvaigždės (Kentauro Proksimos) paralaksas yra tik 0,7687 lanko sekundės. Tokiu kampu būtų matomas 2 centimetrų skersmens objektas, esantis už 5,3 kilometrų.
1989 metais žvaigždžių paralaksams matuoti buvo paleistas Hipparcos kosminis palydovas. Tačiau net ir Hipparcos tegali išmatuoti tik žvaigždžių, esančių iki 1 600 šviesmečių atstumu, paralaksus. Tai tik šiek tiek daugiau nei vienas procentas viso Paukščiu Tako galaktikos skersmens. ESA planuojama Gaia misija, kuri prasidės 2012 metais, galės matuoti paralaksus 10 lanko mikro sekundžių tikslumu. Tai leis išmatuoti paralaksus žvaigždžių ir galbūt planetų, esančių už šimtų tūkstančių šviesmečių nuo mūsų.

Skaičiavimas

Atstumų matavimas paralaksu yra paremtas trikampių geometrija. Metinio žvaigždžių paralakso atveju tai yra Žemės orbitos skersmuo. Paralaksinis trikampis yra labai ilgas ir siauras, žinant atstumą tarp dviejų taškų, iš kurių atlikti stebėjimai ir paralaksą (kuris visada mažesnis nei 1 lanko sekundė, todėl kiti du kampai yra beveik 90 laipsnių), galima apskaičiuoti kitas dvi trikampio kraštines. Kadangi kampas yra mažas, atstumas iki objekto (parsekais) gali būti išreiškiamas taip: čia paralaksas kampinėmis sekundėmis. Atstumas iki Kentauro Proksimos yra 1/0,7687 = 1,3009 pc = 4,24 šm.

Formulės išvedimas

Stačiajam trikampiui,

kur yra paralaksas, 1 AU yra atstumas nuo Žemės iki Saulės, o - atstumas iki žvaigždės. Kadangi kampai maži (iki vieno radiano),

tada paralaksas sekundėmis bus

Jei paralaksas yra 1", tada atstumas

Taip ir apibrėžiamas parsekas. Parsekas yra labai patogus atstumo vienetas astronomijoje matuojant paralaksus, nes atstumas parsekais , kai paralaksas duotas lanko sekundėmis.

Parinis paralaksas

Parinis paralaksas atsiranda dėl stebėtojo vietos kitimo Žemei sukantis apie savo ašį. Tai kampas tarp spindulių nuo objekto iki Žemės centro ir nuo objekto iki stebėtojo. Parinis paralaksas būna didžiausias, kai objektas stebimas horizonte. Tai vadinamas horizontinis paralaksas. Tada . Čia r - Žemės spindulys, d - atstumas iki objekto.