silogizmas

23:55 | žymės: ŽODŽIAI

silogizmas dedukcinis samprotavimas, kuriuo išvada gaunama iš dviejų prielaidų, turinčių bendrą narį.

7. Betarpiški samprotavimai. Silogizmas

Apibrėžimas. Samprotavimas yra teiginio (sprendimo) išvedimas iš kitų teiginių, kurie šiuo atveju vadinami prielaidomis (lot. praemissa). Betarpiški samprotavimai – tai samprotavimai, kurie remiasi vienintele prielaida.

Betarpiško samprotavimo pavyzdys: iš prielaidos “nė vienas medis nėra gyvūnas” daroma išvada “nė vienas gyvūnas nėra medis”.

Tikrieji samprotavimai (dedukcija, indukcija, analogija ir kt.) nėra betarpiški, t.y., jie naudoja daugiau prielaidų.

Teiginius žymėsime mažosiomis raidėmis: p, q, r .. Išvedimą žymėsime =>

Betarpiški samprotavimai skirstomi į grupes. Pavaizduosime aibių algebros metodu.

Priešybės samprotavimai (tik būdingi pavyzdžiai).

Iš subordinuojančio teiginio į subordinuojamą ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, “visi žmonės gali klysti”=>”kai kurie žmonės gali klysti”; (neteisingas)“kai kurie žmonės yra paukščiai” => (neteisingas) “visi žmonės yra paukščiai”.

Iš bendrojo ar dalinio į dalinį: (neteisingas)“Visi žmonės skaito laikraščius” =>“kai kurie žmonės neskaito laikraščių”

(neteisingas) “Kai kurie žmonės žino viską” =>“kai kurie žmonės žino ne viską”

Apvertimas. Iš teigimo į neigimą ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, “kai kurie žmonės nėra patikimi”=>” kai kurie žmonės yra nepatikimi”

Konversija. Veiksnio apkeitimas. Pavyzdžiui, “kai kurie metalai brangūs”=>” kai kurios brangios medžiagos yra metalai”. “kai kurie žmonės nėra turtingi” => ??, “Visi paukščiai yra organizmai” => ??

Priešprieša. Apvertimas + konversija. Pavyzdžiui, “kai kurie neteisingi įstatymai nėra panaikinti” => ”kai kurie neteisingi įstatymai yra nepanaikinti” => ”kai kurie nepanaikinti įstatymai yra neteisingi”

Elementarūs deduktyviniai samprotavimai.

Apibrėžimas. Silogizmas – tai teiginio išvedimas iš dviejų prielaidų, kurios yra bendro pobūdžio teiginiai, tokie, kad iš jų būtinai išplaukia trečiasis.